Ši tuo pat metu jautri ir neįprasta istorija nutiko JAV.
Kemre ir Stivas buvo susituokę jau apie 10 metų. Ir galiausiai jų gyvenime įvyko ilgai lauktas stebuklas: moteris pranešė savo mylimajam puikią naujieną – ji nėščia.
Deja, nėštumas buvo komplikuotas, todėl jau 33 savaitę gydytojai nusprendė atlikti cezario pjūvį.
Tačiau viskas buvo ne taip paprasta. Operacijos metu moterį ištiko klinikinė mirtis. Beveik 6 minutes smegenys negavo deguonies, to pasekoje ją ištiko insultas ir kraujas išsiliejo į smegenis. Gydytojai darė viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų Kemre, jiems teko sukelti jai medikamentinę komą.
Kai moteris visgi atsigavo, ji negalėjo nieko atpažinti, pamiršo viską: kad ji turi mylimą vyrą, kad buvo nėščia ir labai laukė savo pirmojo mažylio.
„Tai buvo ir džiugu, ir tragiška. Tavo mylima moteris atsigavo, tačiau visiškai nesupranta, kas tu. Ji nepamena, kad laukėsi vaiko…Aš prisiėmiau visą sūnaus priežiūrą, o ji tik po mėnesio galėjo paimti jį ant rankų“,- pasidalijo Stivas.
Iš pradžių, kai tik Kemre atsigavo, ji norėjo kažką pasakyti, tačiau jos kalba buvo tokia nesuprantama, kad ne visi iškart ir suprato, kad ji nieko nepamena. Jaunajai mamai teko iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti, deja, atsiminti ji nieko negalėjo.
Kaip gydytojai vėliau paaiškino Stivui, jos mylimosios smegenys – kaip kietasis diskas ir jį lyg kas būtų pilnai performatavęs.
„Visi žmonės turi prisiminimus, kurie kaupiasi visą gyvenimą. Aš nieko tokio neturiu“,- liūdnai sako Kemre.
Vėliau tapo dar sunkiau, juk moters atmintis dirbo visai kitaip. Ji neatsiminė nieko, kas įvyko prieš 15 minučių.
Praėjo 7 metai, Kemre palaipsniui išmoko atsiminti net kelių valandų įvykius, kartais jai pavyksta atsiminti ir tai, kas buvo vakar.
O anksčiau ji net negalėjo atsiminti savo mamos, nors instinktyviai linko prie jos. Būtent mama pasiėmė ją iš ligoninės.
Vyras reguliariai lankė savo mylimąją ir pasiūlė pagaliau susipažinti su sūnumi. Kai Kemre matė mažylį, ji visą laiką klausinėjo, kas jis. Nors su vaiku ji visada buvo švelni ir labai rūpestinga.
Kartą Kemre pažvelgė į sūnų ir pasakė: „Aš neatsimenu, kas tu, bet aš tikrai žinau, kad labai myliu tave“.
Šio momento Stivas niekada nepamirš. Po metų Stivas paprašė Kemre gyventi kartu su juo ir jų sūnumi Gevinu.
Moteriai buvo baisu, bet visgi ji nusprendė, kad turi pabandyti, ir jau po 2 metų jų šeima vėl buvo kartu. Po metų Stivas vėl pasipiršo Kemre ir moteris vėl sutiko. Bet kai ji žiūri savo vestuvines fotografijas, ji visiškai nepamena tos dienos.
„Man taip norėtųsi pajusti liūdesį ar džiaugsmą – tuos jausmus, kurie lydi prisiminimus. Tačiau to nėra ir aš žiūriu į šią foto ir matau tik paveikslėlį, už kurio nėra nieko…“,- pasidalijo Kemre. Na o Stivas nuolat pasakoja žmonai apie tą dieną, kai jie susituokė.
Stivas net parašė knygą savo sutuoktinei apie tai, kaip jie susipažino ir kaip vystėsi jų romanas ir pavadino ją taip: „Aš neatsimenu, kas tu, bet aš tiksliai žinau, kad myliu tave“.
„Perskaičius ją aš suvokiau, ko netekau…Tačiau nieko nepadarysi ir aš turiu gyventi toliau ir tiesiog džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka“,- sako Kemre.
Dabar Kemre tenka kovoti su epilepsijos priepuoliais, kurie atsirado patyrus insultą. Ji svajoja, kad kada nors šis negalavimas taps pagydomas.
„Aš taip noriu vėl eiti dirbti ir pradėti vairuoti mašiną. Aš tikrai neatsimenu, kaip tai dariau, bet žinau, kad tai buvo mano gyvenime.
Aš noriu vėl eiti apsipirkti ir vesti sūnų į mokyklą kaip visi paprasti tėvai. Aš noriu susigrąžinti savo gyvenimą“,- pasakė moteris.
