Ačlių šeima gyvena Aliaskoje nedideliame namelyje, kurį pasistatė savarankiškai daugiau nei prieš 20 metų.
Aplink nėra nė gyvos dvasios. Iki artimiausio miesto, kur galima nusipirkti produktų ir būtinų buities prekių, 400 km.
Bet tai visiškai nebaugina šeimos. Į miestą jie atvyksta tik kartą metuose, o visą likusį laiką praleidžia miške. Šeimos galva Devidas užsiima medžiokle, parduoda gyvūnų kailius, o šiltuoju metų laiku uždarbiauja aukso kasyklose.
Jo žmona Romi renka uogas ir grybus, prižiūri nedidelį ūkį ir net parašė knygą vaikams.
Jų sūnus Skai niekada nėjo į mokyklą. Jį visko mokė tėvai. Mieste berniukas turi draugą, bet su juo, deja, jis gali pasimatyti vos kartą metuose, kai šeima atvažiuoja apsipirkti.
Kai tik jie persikėlė į Aliaskos gilumą, Romi labai pergyveno, juk jei kuris nors jų rimtai susirgs ar nutiks kas nors rimto, tai iki artimiausios ligoninės teks važiuoti ištisas 6 valandas.
Bet laimė, per visus 20 metų gyvenimas nepateikė nemalonių siurprizų.