Šenon Everet iš nedidelio Niuporto miestelio Britanijoje prasidėjo sąrėmiai ir ji nuvyko į ligoninę.
Priimamojo skyriaus gydytojai moteriai diagnozavo amniotinę emboliją – retą komplikaciją, charakterizuojamą amniotinio skysčio patekimu į motinos kraujotaką. Ši pavojinga patologija neretai baigiasi gimdyvės mirtimi.
Gimdymo metu Šenon širdis sustojo. Gydytojams pavyko „paleisti“ ją iš naujo ir priimti naujagimį, bet po to moterį teko įvesti į medicininę komą dviem savaitėms.
Kai,praėjus šiam laikui , gydytojai pabandė pažadinti Šenon, nutiko neįtikėtina – ji pabudo, tačiau neprisiminė nei sužadėtinio, nei savo dviejų vaikų. Moteris visą laiką kartojo „Mama, mama…“ ir nuoširdžiai tikėjo tuo, kad ji – trylikametė mergaitė.
Nikola, Šenon mama, prisimena, kaip tai buvo: „Aš atsisukau į gydytojus ir paprašiau: „Prašau, nenubrėžkite jai kryžiaus. Jei jūs taip padarysite, aš irgi pasiduosiu“. Aš negalėjau patikėti savo akimis. Dukra pabudo, visą laiką verkė ir šaukė mane“.
Pasak Nikolos, jos dukrai ėmė uždavinėti klausimus ir, kai jos paklausė, kur ji gyvena, ji pasakė namų adresą, kur gyveno būdama paauglė. Savo dabartinės šeimos – sužadėtinio, mažos dukrelės ir naujagimio sūnaus – ji neprisiminė.
Be to, dėl smegenų ląstelių pažeidimo Šenon prarado bazines motorines funkcijas ir jos mamai teko prižiūrėti ją kaip vaiką. Ypač jos artimuosius nuliūdino faktas, kad moteris nesijaučia motina, juk ji nepamena nei nėštumo, nei gimdymo.
Laimei, pasak Šenon sužadėtinio Loano, vėliau jo sužadėtinei pavyko prisiminti mažąją dukrelę Miką. Moters šeima tikisi, kad su laiku grįš ir kiti prisiminimai.
