Maža mergaitė liūdna žiūrėjo į veidrodį, kai mama šukavo jai plaukus prieš miegą.
- Mama, o būna negražių vaikų?
Mama susimąstė.
- Man atrodo, nebūna. Mažyliai lyg sutverti meilei ir susižavėjimui – jų didelės patiklios akys, kumpos nosytės ir mielos lūpytės kaip kaspinėlis. O kodėl tu klausi?
Mergaitė pritraukė kelius prie krūtinės ir atsiduso:
- Jei aš būčiau graži, ta moteris, kuri pagimdė mane iš savo pilvelio, nebūtų palikusi manęs vienos…
Mama atsisėdo šalia mažylės ir prispaudė ją prie savęs.
- Kai tu gimei, buvai gražiausia pasaulyje! Tu ir dabar tokia – žiūrėk, tavo tokie nuostabūs tankūs plaukai, tokios didelės žalios akys. Bet kuri mama svajoja apie tokią dukrelę kaip tu!
- Bet kodėl tada ji nepasiėmė manęs kartu???
Mama apkabino mažylę ir ėmė švelniai kedenti ilgus banguotus plaukus.
- Vaikučiai ne visada iškart patenka pas savo mamas. Kartais jie gimsta moterims, kurios visiškai nemoka būti mamomis, įsivaizduoji? Ir tada moteris žiūri į mažylę ir galvoja: kokia stulbinančiai graži mažylė man gimė. Kad tik greičiau rasčiau jai mamą! Ir tada ji nuveža mažylę į specialų namelį, kur vaikučiams ieško mamų.
- O mamos? Kodėl mamos pačios nepagimdo sau mažylio? – liūdesys mergaitės balse jau pavirto smalsumu.
- Būna tokių mamų, kurių pilveliuose mažyliai niekaip neatsiranda! Taip buvo ir man. Aš nusprendžiau, kad mano mažylis pasimetė, ir iškeliavau ieškoti tavęs. Štai taip ir tu gimei – o mes su tėčiu tavęs ieškojome.
- Taip išeina, aš pasimečiau??
- Ne, mažyte mano, tu atsiradai! – ir mama skambiai, laimingai nusijuokė.
- O kaip jūs su tėčiu sužinojote, kad aš jūsų dukrelė?
Mama švelniai nusišypsojo.
- Kai tik mes tave pamatėme, iškart supratome – tu ta pati mergaitė iš mūsų svajų, pati gražiausia pasaulyje! Ir mes tau pasakėme: kaip gerai, kad mes tave radome. O tu mums nusišypsojai. Ir tada mes tapome ne šiaip mama ir tėčiu, o tavo tėvais. O tu tapai ne šiaip gražia mažyle, o mūsų mylima dukrele, įsivaizduoji?
- Įsivaizduoju…- mergaitė palindo po šilta antklodėle ir svajingai prisimerkė.
Mama pabučiavo mažylę į kaktą, išjungė šviesą ir palinkėjo dukrelei labos nakties.
- Mamyte?
- Taip, mano brangute?
- Kaip būtų gerai, kad visi mažyliai greičiau rastų savo mamas ir tėčius. O tėvai – savo vaikučius! Taip?
- Taip, mano gerute. Geriau sunku ir sugalvoti!
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
