Vieno vyro paprašė nudažyti valtį. Jis atsinešė savo dažus ir teptukus, ir ėmėsi dažyti valtį ryškiai raudona spalva, taip, kaip jo prašė savininkas.
Bedažydamas, valties korpuse jis pastebėjo skylutę ir tylomis ją užtaisė. Kai jis baigė dažyti, gavo savo atlygį ir išėjo.
Kitą dieną valties savininkas atėjo pas dažytoją ir padavė jam čekį su daug didesne suma, negu buvo išrašęs išvakarėse po dažymo.
Dažytojas nustebo. Jis pasakė:
„Bet jūs juk sumokėjote man už dažymą, sere!”. „Bet tai ne už dažymą. Tau už skylės valtyje užtaisymą“.
„О! Bet juk tai buvo visai nedidelis darbas…jis nevertas to, kad mokėtumėte man tokią didelę sumą už menką darbelį“
„Mano mielas drauge, jūs nesuprantate. Aš jums papasakosiu, kas nutiko:
Kai aš paprašiau jūsų nudažyti valtį, aš pamiršau paminėti, kad ten yra dar ir skylė. Kai valtis išdžiūvo, mano vaikai pasiėmė ją ir nuplaukė į žvejybą. Jie nežinojo, kad ten korpuse buvo skylė. Manęs tuo metu nebuvo namuose.
Kai aš grįžau ir pastebėjau, kad jie pasiėmė valtį, aš labai susijaudinau, nes prisiminiau, kad valtyje buvo skylė. Įsivaizduokite, kaip man palengvėjo, ir kaip aš džiaugiausi, kai pamačiau, kaip jie grįžta iš žvejybos gyvi ir sveiki.
Tada aš apžiūrėjau valtį ir pamačiau, kad jūs ją pataisėte.
Dabar jūs suprantate, ką jūs padarėte? Jūs išgelbėjote gyvybes mano vaikams. Aš turiu pakankamai pinigų, kad sumokėčiau už jūsų „mažą darbelį“.
Taigi, nesvarbu, kada, kas ar kaip, ir toliau padėkite, palaikykite, šluostykite ašaras ir įdėmiai klausykitės, remontuokite visas „skylutes“, kurias tik randate. Jūs niekada nežinote, kur yra tas, kuriam reikalinga jūsų pagalba, arba Dievas suteikia jums malonų netikėtumą už tai, kad mes kažkam padėjom ir buvome kažkam svarbūs.
Eidami savo keliu, jūs, tikriausiai, sutaisėte daugybę „skylių valtyse“ daugeliui žmonių, net nežinodami, kiek daug gyvybių jūs išgelbėjote…
Bonusas
