Kartą aš kabinau skelbimą mūsų sodų bendrijoje, kad ieškau sodininko. Pagyvenusi moteris perskaitė ir taip griežtai klausia: „O kam?“
„Nieko nesuspėju, keturi vaikai ir darbas“,- pasidalijau aš.
Pensininkė lyg iš kibiro užliejo pasipiktinimu: „Nespėja ji! Mes kaime po 50 kibirų bulvių sodindavome, ir vandenį iš šulinio tampydavome, ir melžimas penktą ryto, ir paršai septyni, ir vištos, ir bobutė paralyžiuota…Visai išpuiko baltarankės !
Aš stebiu gyvenimą ir matau, kad neegzistuoja jokio objektyvumo, žmonės visada sprendžia subjektyviai, sėdėdami savo teisingoje herojiškoje varpinėje.
Tik mes ne herojai, ir kiti – ne žiopliai, tiesiog visi žmonės skirtingi.
Kažkas pasigimdo septynis ir su pasimėgavimu maitina juos, kol išdygsta krūminiai dantys , 18 metų nepertraukiamos laktacijos. O kita tik atsiradus mažyliui netenka viso gyvenimo džiaugsmo ir jau pasiruošus šokti iš aštunto aukšto.
Kai kurios visą vasarą nesiskiria su šlangu ir kauptuku, 25 arai ir nė vienos žolelės!
O kažkam daržas – viduramžių kankynė.
Vienos kaimynės namai – pilna taurė, amžinai svečiai, stalas padengtas, kotletai nulipdyti, tešla pakilo, šaltiena išvirta.
Pas kitą – net arbatos nėra, katinas iš bado pabėgo, užtai trečiadienį ginsis daktaro disertaciją.
Marina turi savo antakių meistrą, masažuotoją, astrologą, kosmetologą, stilistą…
O Tamara amžinai su džinsais ir apsikirpusi berniukiškai, jai taip patogiau.
Nina – be vyro kaip be rankų. O jos sesuo viską pati: ir pamatus išlies, ir stogą uždengs, ir pirtį pastatys.
Ir kiekviena šių moterų teisi.
Galima nesuprasti vienas kito, mes ir neprivalome to daryti. Radikali feministė niekada nesupras Olgos Valiajevos, tramvajaus vairuotojas – tos fifos kabriolete, prancūzų konditeris – stoties beliašų pardavėjos, „childfree“ – motinos-didvyrės.
Suprasti ir nereikia. Svarbiausia – nelyginti.
Visų mūsų skirtingas psichologinis tipas ir temperamentas, išsivystymo lygis ir gyvenimiškos vertybės, energijos atsargos ir skausmo slenkstis, skoniai ir talentai, auklėjimas ir mentalitetas.
Nuvertinimas – tai savo ligotos savivertės masturbacija per kitų žmonių žeminimą.
Gal mums pasimokyti iš mūsų mažųjų brolių? Lokys juk nesmerkia kiškio, kad šis savo sveikatą švaisto, nežiemoja irštvoje, o šokinėja per pusnis kaip kvailys. Tiesiog šie žvėrys skirtingos prigimties.
Paralelinės.
Ir pas mus taip pat – žmonių prigimties įvairovė.
Galima stebėti, stebėtis, imti pavyzdį ar praeiti pro šalį.
Bet nelyginti.
Juk kiekvienas kiškis vertingas, net jei jis ne lokys.
Irina Dubs
Bonusas
