Eikite į parduotuvę, kurioje parduodami visokie nesuprantami dalykai, skirti namų remontui ir statyboms. Tik ne į tinklinės prekybos. Ten visiems į visus nusipjaut. Į mažesnę. Aš buvau „ 220 voltų“.
Įeikite, žodžiu, ir taip užtikrintai, nuo slenksčio, sakykite: (dabar būkite labai atidi, nesusimaišykite)
– Sveiki. O turite ką nors iš drelių, apie dvylika voltų. Gerai būtų „Makita“.
Viskas! Toliau aplink jus susirinks visi parduotuvėje esantys vyrai (o jų ten daugiau, negu apstu), žiūrės į jus susižavėję ir pasakos apie tai, kad „Makita“ nepagrįstai brangu, ir kad geriau imti pneumatiką, nes ir penki kg, bet mobilu, o 12 tai jis net M24 nepaims, ir kad ką tokia žavi moteris viena veikia tokioje parduotuvėje, nejaugi nėra kam padėti, negali to būti, ką jūs veikiate šiandien vakare.
Taigi, išeikite su dviejų ypač impozantiškų vyriškių telefonais, kuriems šį vakarą reiks paskambinti, ir jie tiksliai pasakys tipą puikaus „Metabo“, o gal net geriau „Vesterio“ , jie jau virš 10 metų juos naudoja, ir viskas gerai.
Vakare paskambinate. O toliau viskas nuo jūsų priklausys.
Aš buvau tik ką iš kirpyklos, tai man dar ir fotosesiją pasiūlė su kūju. Arba su benzininiu pjūklu. Nes aš labai fotogeniška. O jis – fotografas, laisvu laiku verčiasi smulkiu remontu.
Olga Tabunčikova
Bonusas
