– Kodėl tokia kaina? – paklausė manęs potenciali klientė.
– Kokia? – aš supratau, kad ji nenori ištarti žodžio „brangu“. Yra tokių žmonių, kuriems nepakeliama mintis, kad jiems kažkas ne pagal kišenę. Tokie išverstaskūriai.
– Nekukli! – priekaištingai pareiškė madam.
– Tegu kuklinasi tas, kas neįsitikinęs savo darbo kokybe. Aš įsitikinusi.
Iki šiol prisimenu vieną momentą iš praeities iki smulkmenų. Aš moksleivė. Mokykloje mokytoja duoda užduotį: ji nustato laiką, o mes per minutę turime perskaityti gabaliuką teksto, suskaičiuoti žodžius ir pasakyti jai rezultatą.
Aš skubiai skaitau, man išeina daugiau nei 100 žodžių per minutę. Mokytoja klausia sėdinčių priekyje, jie sako: 72,80,64 ir kai eilė pasiekia mane, aš sugniūžtu ir sakau – 90. Ir staiga man smarkiai subjūra nuotaika. Ir kai sėdintis už manęs Vadikas išrėkia skaičių 110, mane užlieja bjaurus pykčio ir kartėlio jausmas. Tuo momentu aš dar nežinau, kad įsiminsiu savo jausmus visam laikui ir kai užaugsiu, būtent šis atvejis neleis man nejusti nepatogumo dėl to, kad kažkas man pavyksta gerai, o gal net geriau nei kitiems.
Ir dar vienas epizodas. Man 14-15. Į mūsų tarybinį univermagą užvežė nematytų moteriškų paltų. Man tokio dar anksti, bet atsiplėšti nuo grožio neįmanoma, ir aš stypsau moteriškų rūbų skyriuje stebėdama, kaip lieknutė didžiaakė moteris matuojasi prabangų smėlio spalvos paltą su tamsiai žaliais langeliais. Plačiose rankovėse matyti spindintis slyvų spalvos atlaso pamušalas. Moteris prieina prie veidrodžio, ir jos akys susižavėjusios sublizga. Mano turbūt irgi.
Jos palydovas, tvirtas vyrukas, čiumpa nevietinio palto rankovę, ir, purtydamas ją ore, vaidingai pastebi: „Tai nekuklu, iššaukiančiai atrodo! Nusivilk, pažiūrėsim kitą!“Moters akys gęsta, su kalta šypsena ji nerangiai atsagsto sagas…
Pasirauskite atmintyje. Daugelis atras panašių prisiminimų. Susigėdo, pasikuklino, pasisaugojo. Nepadoriai trumpas sijonas, pernelyg ryškus lūpdažis, labai jau drąsus pareiškimas, per didelė kaina už savo darbą.
Ir – sugadinta nuotaika. O gal ir sugadintas gyvenimas. Todėl kad visada atsiras Vadikas, kurio paklaus po tavęs, ir kuris nesikuklins.
Tatjana Petkova
Bonusas
