Yra artimi. Yra svetimi. Yra tie, kurie netiesiogiai eina su tavimi per gyvenimą, neypatingai įtakodami jį, tačiau dalyvaudami dėl kažkokių priežasčių. Yra tie, kurie labai priartėja prie tavęs ir keičia įvykių seką tavo istorijoje. Yra ateinantys ir išeinantys. Vieni akimirksniu palieka pėdsaką tavo sielos dienoraštyje, kiti, metų metais būdami šalia, net nepalies tavo širdies stygos. Neįmanoma nuspėti,kas liks su tavimi.
Kartais artimieji paleidžia tavo ranką prie bedugnės krašto, o visiškai svetimi netikėtai ją ištiesia, kad išgelbėtų tave. Galima eiti tuo pačiu keliu, bet žiūrėti į skirtingas puses. Galima eiti skirtingais keliais, tačiau netikėtai susitikti likimų kryžkelėje. Ir niekas negali žinoti, kas nutiks po minutės, mėnesio, metų. Tačiau įsiverždami į svetimą gyvenimą ar net vos palietę jį, palikite jame tai, kas kitam taps švyturiu pačią tamsiausią naktį. Likdama sieloje ši vos matoma šviesa gali po kurio įžiebti ugnį pačiu reikalingiausiu momentu, kai, atrodytų, išsigelbėjimo jau nėra. Būkite geresni, gailestingesni, nuoširdesni. Tai ne silpnybė ir ne yda. Tai – galia, kuri neįkainojama.
Sakykite svarbius žodžius jums brangiems žmonėms laiku, juk jie yra vertingiausi būtent tada, kai jų laukia. Viskas, kas taip svarbu širdžiai, turi savo galiojimo terminą. Viskam savas laikas: žodžiui – savo, poelgiui – savo. Sakykite svarbius žodžius ir svetimiems žmonėms, galbūt per jus į juos kreipiasi jų angelas sargas. Visi mes pakeleiviai šiame gyvenime, dalinai ar tampriai persipynę vienas su kitu, ir, nepaisant nuomonės, kad žmogus visada buvo, yra ir liks vienas, aš pasakysiu: jūs niekada nebuvote vieni, net jei esate taip įsitikinę tuo.
Kiekvienas prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prie svetimos, palieka pėdsaką likimo knygoje ir gali pakeisti įvykių eigą. Būkite dėmesingi, lieskitės atsargiai.
Anželika Hofman
Bonusas
