O, tas nuostabusis NA IR KAS, kurio išmokė mane tolimoje vaikystėje viena bebaimė moteris…
Tuomet su baltu kostiumėliu įkritau į pačią purviniausią balą ir man terūpėjo tik tai, ką pasakys apie mane skaitovų konkurse, prieš kurį persirengti neturėjau jokių šansų…
Viena iš mokytojų apgailestaudama liepė man keliauti namo, o kita – ne…
– Purvina? Na ir kas ???- nustebo ji, – eilėraščio gal nepamiršai?
– Ne, – šnirpštelėjau aš savo purvina, šlapia nuo ašarų nosimi.
– Tai pirmyn! Ne kostiumą juk demonstruoji!
– Bet tu pažiūrėk į ją! – pasipiktino pirmoji.
– Na ir kas??? Normalus vaikas normalioje situacijoje. Ne blogiausioje. O bus ir blogiau. Ir jei kiekvieną kartą pasitraukti, tada nieko iš to nebus. Eik, Lilija! Skaityk. Kitkas nesvarbu.
Ir aš nuėjau.
Po dviejų valandų išėjau iš salės.
Kostiumėlis sudžiūvo ir styrojo lyg kuolas, tačiau vos virpančiose nuo jaudulio rankose suspaudusi laikiau gražiųjų Vladimiro Zheleznikovo istorijų knygą, kuri gyva ir dabar …
Prizas už pirmąją vietą …
Namuose pirmą kartą skaičiau ,,Baidyklę“.
Ašarodama, bet ir tvirtai galvodama, kad jei atsidurčiau šalia Lenkos Bessolcevos jos neviltyje, pasakyčiau jai tuos pačius žodžius, kuriuos išgirdau iš pačios nuostabiausios mokytojos.
Na ir kas?
Na ir kas, jei patekai į didelę ar mažą bėdą?
Na ir kas, jei tavęs nemyli, nepriima, neskuba suprasti?
Na ir kas, jei gyvenimas neskuba su savo dosniomis dovanomis, apie kurias svajoji?
Ar tai priežastis nuleisti rankas, amžinai laikyti save nevykėliu ir neiškišti nosies į triukšmingą pasaulį?
Argi tai, kad kažkas nemyli – tai nuosprendis?
Ar šiandieninė nesėkmė yra garantija, kad rytoj nebus pergalių?
Argi svetimojo įvertinimas gali sumažinti savivertę?
Ar tai, kad tie, kurie nelinki tau laimės, gali bent kažkaip paveikti jos atėjimą?
Na ir kas?
Taip kalbu aš, laikydama už rankų jaunus ir suaugusius, kurie nusprendė, kad tai, kas jiems nutiko, paverčia juos atstumtaisiais ir pralaimėjusiaisiais.
Ir aš nenuvertinu jų išgyvenimų, išnarplioju ilgus ir karčius skausmo kamuolius, ieškau tinkamų sprendimų.
Bet …
Jokio šanso neduodu minčiai apie tai, kad kažkokia priežastis gali pasmerkti žmogų jaustis menku arba nenusipelniusiu laimės.
Nė vieno!
Ir neduosiu.
NA IR KAS? – tai garbingas klausimas, kuris slystančią iš po kojų žemę paverčia patikima psichologinio stabilumo platforma.
Bet kokius trolių bandymus ieškant jūsų jautrių vietų galima nugalėti ramiai ir be susierzinimo kartojant savąjį NA IR KAS.
Šypsokitės ir veikite nepaisydami jokių nesėkmių.
Protingai šypsantis atmeskite bet kokį idealą, neurotinius bandymus įtikti visiems, bejėgiškumą prieš tuos, kurie leidžia sau jus įžeisti.
Na ir kas? …
Gyvenimas juk tęsiasi!
Lilija Grad
Bonusas
