Olia dirba „Chimprome“,paeiliui prie dviejų konvejerių – savaitę prie skalbimo miltelių, savaitę prie muilo virimo. Darbas tik stovimas, su kauke, ko kuria labai prakaituoja veidas ir jį niežti. O be kaukės niekaip, druskos dulkės kabo ore ir jų prisikvėpuoti tikrai ne geriausia mintis. Darbas sunkus, o ir namuose rūpesčių pakanka.
„Reikia gauti vištą…Bobulei buljoną išvirti…“ – įprastu ratu pajudėjo Seliviortovos mintys. – „O ir Miša prižadėjo vakare užeiti, tur būt alkanas bus, kaip visada…Beje, o kodėl taip tylu?“.
-Bobul! Bobule, tu miegi?! – Olia atsistoja, atidaro duris į mažą kambarėlį, – Bobul, kur tu?“
Lovoje, kur štai jau dvidešimt metų gulėjo Olios probobulė, gimusi 1916 metais, buvo tuščia. Lova kuo gražiausiai paklota ir po apklotu bobulės tikrai nėra.
– Miša! Miša, alio! Mūsų bobulę pavogė!
– Olia, nerėk taip, ką reiškia, pavogė? Kas? Tu vėl savo miltelių prisiuostei? Kiek kartų tau sakiau – mesk tą darbą, nuprotėsi ten arba užsilenksi!
– Nežinau, kas! Jos nėra namuose! Greičiau atvažiuok!
Olga dėl tikrumo patikrino virtuvę, tualetą ir šaldymo kamerą. Bobulės niekur nebuvo.
“Tai ją jos kaimiečiai Seliviorstovai išsivežė, tikrai. Jie seniai jos pensijos gviešėsi…reikia miliciją iškviesti”.
Aleftinos Nikandrovnos, kaip dviejų karų veteranės garbiame amžiuje, pensija buvo nemaža. Su jos pensija ir lengvatos priklausė, sėkmingai tris anūkus išmokslino, gavo du butus ir vienas butas nupirktas už paskolą, todėl teorija su bobulės vagyste neatrodė tokia jau kvaila.
– Alio! Policija?! Žmogų pavogė! Taip, š namų! 1916 metų gimimo! Ne, nesuklydau, 1916 metų!
Stebėtinai reitai atvyko ir Miša-brolis ir policija. Įdėmiai apieškojus, paaiškėjo, kad namuose trūksta vieno pliušinio paltobo bulės paso, veterano pažymėjimo ir penkių tūkstančių rublių.
– Olga Sergejevna, o bobulė pati negalėjo niekur išvykti? Gal susipykote, štai ir šovė jai į galvą?
– Jūs ką?! Jai103 metai, ji dvidešimt metų, nuo tada, kai klubo kaulį susilaužė, iš kambario nebuvo išėjusi…
(Trinkteli durys, girdisi kelių žmonių balsai).
Olga, Michailas ir policininkai išeina į koridorių. Koridoriuje , apsivilkusi pliušinį paltą, ruda vilnone skarele, ant savo kojų stovi gyvutė, sveikutė bobulė Aleftina su dviem vyrukais, apsivilkusiais gretimais esančio supermarketo uniformomis su pilnais paketais pirkinių.
– Bobu… Kur tu buvai?! Kaip?…
– Na kaip. Ogi taip. Naujienas gi žiūriu nuo ryto iki vakaro. Apidemija, maras kažkoks, o Olga gi nevėkšla, lyšnos karamelės namie nelaiko. Aš atsikėliau, nuėjau pasižiūrėjau į šaldytuvą, o ten skersvėjai pučia. Na aš ir nuėjau apsipirkti. Miltų, cukraus, druskos ir degtukų nupirkau.
Barnaulas. 2020 metai)) Šimtamečių senukų sukilimas. Tikrovė.
Uljana Menšikova
Bonusas
