Mane visados kankino klausimas:
Kodėl žmonės, pačioje blokados pradžioje, – jau nekaro, o blokados, – nenusipirko nors šiek tiek produktų atsargai? Taip, pinigų buvo mažai, taip, butai buvo maži, viename kambaryje gyveno šeimos iš trijų, keturių žmonių. Nėra kur pasidėti atsargų. Bet didžioji dauguma neturėjo išvis jokių atsargų.
O juk dar prieš karo pradžią Leningrade pagal korteles duodavo tiek duonos, kad jos visos ir neišpirkdavo. Per daug, beveik po kilogramą žmogui. Ir galima buvo nusipirkti kruopų, miltų-komercinėse parduotuvėse, nors ir eilės būdavo. Bet dauguma nieko nepasidėjo atsargai, visiškai nieko. Nieko nepasiruošė…
Ir tai todėl, kad buvo gėda ruoštis atsargas. Tai būtų reiškę, kad tu netiki greita pergale. Ir netiki, kad produktų sandėliuose yra pakankamai. Juk laikraščiai rašė, kad pakankamai visko yra. Ir per radiją pasakė, kad miestas gerai aprūpintas. Ir tu atrodai bailys ir panikos kėlėjas, jei stovi su senutėmis eilėje degtukų ir kruopų. Šito negalima buvo daryti. Tai žemas poelgis. Už tai būtų pasmerkę draugai ir bičiuliai.
Vėliau tie smerkiantys draugai kankinosi nuo bado. Jie greitai nustojo smerkti ir šaipytis, bet jau vėlu buvo…
Viena moteris pasakojo, kad nusipirko kilogramą ryžių. Vis kažkokia atsarga. Ir tie ryžiai išgelbėjo jos vaiką mirties laiku – ji po truputį tų ryžių dėjo į virintą vandenį. Išeidavo lyg ir sriuba. Daug tokių tragiškų istorijų, nėra reikalo jų pasakoti. Dabar juk ne karas, ne blokada. Bet smerkti taip pat nėra reikalo. O save smerkti – tuo labiau.
Tokia būtų keista priežastis, nenusipirkti pakankamai kruopų ar miltų? Arba bent džiūvėsių prisidžiovinti iš duonos, su džiūvėsiais jie galėjo išgyventi, kažkaip išsilaikyti. Bet tai taip negražu – ruoštis atsargas. Tai vulgaru. Gėda. Juk po dviejų savaičių karas baigsis, taip per radiją užsiminė. Galima sakyti, pažadėjo.
Juk tada nė dvidešimt metų nebuvo praėję nuo pilietinio karo ir baisaus bado metų. Dar turėjo prisiminti ir imtis priemonių savisaugai. Bet štai taip viskas buvo pradžioje.
O vėliau – jau visai kitaip. Bet apie tai geriau negalvoti.
Ana Kirjanova
Bonusas
