Einu iš darbo nusiplūkusi ir pavargusi. Šalia laiptinės berniukas lipdo senį besmegenį iš ką tik prisnigusio sniego.
Pamatęs mane, sako:
– Nori, aš tau parodysiu žvaigždutę?
Sutinku.
Berniukas krinta į sniegą ir ima rankomis ir kojomis iš vieno šono į kitą judint, po to sustoja minutėlei ir sako:
– Ko stovi? Krisk. Būsi didelė žvaigždė.
Nė sekundei nesusimąsčiusi, krentu šalia. Iki soties prisivoliojusi sniege padėkoju berniukui už tokį netikėtą džiaugsmą. Grįžusią namo, mane pasitiko vyras. Į jo klausimą, kur aš voliojausi, atsakiau, kad prie laiptinės. Vyras atsikvėpė, paėmė šepetį, ir išvedė mane į laiptinę sniego nuo manęs valyti. Pasakė, kad jei aš, sulaukusi 40, staiga prisiminsiu, kaip reikia čiulpti varveklius, tai jis man duos į kailį.
Bonusas