Po ilgo pamokslo, dvasininkas paklausė savo parapijiečių, ar pasiruošę jie atleisti savo priešams. Maždaug pusė žmonių pakėlė rankas.
Nepatenkintas rezultatu, dvasininkas dar kalbėjo apie 20 minučių, tada pakartojo savo klausimą. Šį kartą rankas pakėlė apie 80% parapijiečių.
Dvasininkas dar 15 minučių sakė pamokslą, ir vėl paklausė, ar jie pasiruošę atleisti savo priešams. Pavargę parapijiečiai atsakė vienbalsiai ir tik viena pagyvenusi dama susilaikė.
— Ponia Džons, jūs nepasiruošusi atleisti savo priešams?
— aš neturiu priešų, — atsakė ponia.
— Tai stebėtina! O kiek jums metų?
— Devyniasdešimt treji.
— Misis Džons, išeikite prašom į priekį ir papasakokite mums, kaip žmogus gali išgyventi iki 93 metų ir neturėti priešų.
Mažytė miela senutė lėtai išėjo į bažnyčios vidurį ir kreipėsi į parapijiečius:
— Tai paprasta! Aš tiesiog pragyvenau tas kales…
Bonusas
