Mano draugė Lena susirado vyriškį.
Vyrukas oficialiai nevedė jos, bet kaip ir skaitėsi vyru. Gyveno pas Leną. Negėrė, net pusbonkį alaus laikė nuodu. Lenai irgi išgerti neleido.
Švenčių nešventė, nes šventės tik alkoholikams.
Rytais vyras išeidavo į darbą. Visada grįždavo 7 vakaro. Lena turėjo jau būti namuose, laukti vyro. Dėl to jai reikėjo pakeisti darbą – iš ankstesnio kartais labai vėlai grįždavo. Vyro atėjimui Lena padengdavo stalą. Tiesdavo baltą, krakmolintą staltiesę (prisiėjo išmokti krakmolinti, nekrakmolontų staltiesių ir patalynės vyras nepripažino).
Vakarienė turėjo būti būtinai iš keturių patiekalų. Užkandis (kaip taisyklė, lengvos salotos). Pirmas (sriuba). Antras (mėsa, žuvis ir garnyras). Na, ir, inoma, kompotas iš džiovintų vaisių.
Po vakarienės vyras sėsdavo žiūrėti televizoriaus. Lena išplaudavo indus ir prisijungdavo prie vyro.
21.15 vyras maudydavosi duše. 21.30 guldavo miegoti. Paprastai jis neužmigdavo – jį reikėdavo užčiūčiuoti. Jis nusisukdavo ant dešinio šono. Lena prispausdavo pilvu prie jo nugaros (ne, aš ne apie seksą), apkabindavo vyrą ir sūpuodavo pirmyn-atgal, ir dainavo vaikiškas daineles. Apie vilkelį, kuris įkąs į šonelį, apie aveles ir ožiukus. Kai vyras imdavo knarkti, Lena keldavosi, eidavo į virtuvę, ir ruošdavo vakarienę rytdienai.
Septynerius metus vyras užmigdavo, Lenos supamas..
O per Naujuosius metus Lena užsupo vyrą, atėjo į virtuvę, suprato, kad maisto priruošė trims dienoms į priekį ir gali pailsėti.
Tyliai tyliai, kad nepažadintų vyro, apsirengė, atidarė duris ir nusileido į gatvę.
Kieme kaimynai vaikščiojo su vaikais, leido petardas, gėrė šampaną iš kakliuko ir laukė vidurnakčio.
Lena irgi sriubtelėjo šampano. Po to dar.
Po to viskas kad apsisuko, sužėrėjo ugnelėmis, ėmė skrieti ratu.
Buvo labai linksma.
Sausio pirmosios rytą Lena prabudo kaimyno Fedios lovoje.
Iki dabar ji gyvena su Fedia..
Pas juo du vaikai.
Fedia pats gamina vakarienę, o Lena dirba darbe, kur kartais tenka užsilaikyti iki vėlumos.
Katia Pebel
Bonusas
