Jei tu negali išspręsti mano problemų, laukdamas nuošalyje, kad aš padėsiu pati sau – kam tu?
Jei tavęs nėra šalia, kai man blogai, jei tu nelaikai reikalinga atvažiuoti, apkabinti ir paguosti, kam tu? Kai gerai, daugelis bus šalia. Tai kam tada būtent tu?
Kai aš kalbu su tavimi, dalinuosi savo diena, mintimis, jausmais, bet tu, neįsigilindamas į esmę, nesiklausai, o tik apsimeti, kam tu?
Kai man taip reikia tavo buvimo, todėl kad būtent dabar aš jaučiuosi vieniša, būtent dabar man svarbus tavo balsas, žodis, žvilgsnis, prisilietimas prie plaukų ar sielos, tačiau tavęs nėra, todėl kad pas tave darbas, cunamis ir krizė Afrikoje, kam tu?
Jei tu vietoj to, kad paduotum ranką, kai ji reikalinga, ją pasiimi, neleidi užsikabinti, o gal netgi stumi į prarają tyla, abejingumu, nebuvimu, darydamas keliskart blogiau, arba tvirtini – pati kalta ir aš niekuo dėtas, kam tu?
Kad sulauktum, kol aš išsikapstysiu pati ir apsimestum, kad viskas norm? Tikėdamasis, kad nusišypsosiu ir pasakysiu, taip, viskas norm?
Ok! Aš galiu, tik štai klausimas „kam tu?“ vis dažniau sukiojasi aplink. Rodydamas savo aktualumą ir aštrumą, įsismelkdamas į ląsteles ir į smegenis, neleisdamas ramiai kvėpuoti.
Juk jei aš galiu pati save paguosti, pakelti, aprūpinti, pralinksminti arba pagailėti. Jei aš galiu pati sau patarti ir išklausyti, kam tu?
Taip, į santykius idealu ateiti prisipildžiusiu, nebijančiu vienatvės ir senatvės! Mokančiu save palaikyti ir aprūpinti, būti visapusišku ir psichiškai sveiku, bet! Aš moteris ir nenoriu būti pati, spręsti pati, aprūpinti pati, viską daryti pati, net jei aš moku ir žinau kaip. Aš noriu su tavimi! Bet kuriuo metu žinoti, kad tu šalia, kad tu palaikysi, nuraminsi ir apkabinsi! Net jei užsiėmęs, net jei aš neteisi, net jei tau irgi bloga ir sunku, tu vis tiek ištiesi savo stiprią vyrišką ranką, o ne atstumsi mane, ne paliksi kapstytis vieną iš pragaro, kad paskui apsimestum, kad viskas norm…
Taip nebus, brangusis! Todėl kad kam tada tu? Be tavęs man bus lengviau, paprasčiau, ramiau ir sąžiningiau! Juk apsimesti, kad viskas norm, kai tai visai ne taip, visąlaik neįmanoma, kažkuriuo momentu būtinai pratrūks!
Vasilisa Savickaja
Bonusas
