Penktadienį atvažiuoju į hipermarketą užsipirkti alaus ir krevečių.
Žiūriu – yra laisva vieta šalia nerealaus Harlio.
Parkuojuosi, išlipu iš mašinos, pradedu jį apžiūrinėti, kadangi mėgstu tokius motociklus.
Šalia prie mašinos krapštosi šeima, deda pirkinius.
Mama, Tėtis ir berniūkštis, kokių penkerių. Ir čia pasirodo Harlio šeimininkas.
Klasika – odinės kelnės, kaubojiški batai, odinė liemenė ant nuogo kūno, ant vieno peties ZZ Top tattoo, ant kito – AC/DC.
Ir… Didžiulė sniego baltumo garbanota ševeliūra, ir tokia pat balta sniego baltumo barzda iki bambos. Lyg to paties ZZ Top ir MC Vspyškino hibridas.
Berniūkštis kad užriks – „Mama, žiūrėk, Kalėdų senis!!!“
O mama jam – „Ne, sūneli, tai dėdė baikeris.“
Berniukui ima virpėti apatinė lūpa.
O dėdė baikeris atsisuka į berniūkštį ir sako gerai atrepetuotu bosu (toliau dialogas su berniuku):
– Na ne, aš ir esu Kalėdų senis.
– O kur tavo raudoni kailiniai ir kodėl tu su motociklu?
– Taigi vasara, man atostogos, tai važinėjuosi, tuo pačiu žiūriu į vaikučius, kas gerai elgiasi, o kas blogai, kad žinočiau, kam dovanoti dovanas per Kalėdas, o kam ne.
O su motociklu, nes elniai ilsisi, žolytę rupšnoja, jėgas kaupia, juk žiemą šitiek reikalų mes turėsime.
– O kur Snieguolė?
– O Snieguolė pietuose, Turkijoje ilsisi.
– O ji neištirps?
– Na ne, visa tai pasakos, mes nuo karščio netirpstame.
Paskui atidaro daiktadėžę, kuri kimšte prikimšta pliušinių kiškučių.
Ima vieną ir dovanoja berniukui tardamas:
– Gerai elkis, klausyk Mamos su Tėčiu, ir per Kalėdas gausi gerą dovaną.
O šiam jau veik ašaros akyse iš laimės.
Paskui jis (baikeris) pasisuka į mane, mirkteli ir šnibžda: „Trečias šiandien“. Sėda ant moco ir grakščiai išvažiuoja.
Mama šypsosi, Tėtė šypsosi, berniukas apkabinęs kiškutį.
Aš žiūriu į saulutę ir galvoju: „Koks gi gražus gyvenimas!“
Bonusas
