Ateities planai

Atsiverti bloknotą ir puslapyje „Naujųjų metų planai“ staiga nerašai „savęs tobulinimas“, „asmeninio pilnavertiškumo vystymas“ ir tai viskas.

O rašai (linksma rašysena, violetiniu tušinuku, kartais nušokdamas nuo sąsiuvinio eilučių):

• Juoktis, kai norisi.
• Išgyventi pyktį.
• Apverkti tai, kas liko neapverkta.
• Atvažiuoti pas tėvus ir ištempti juos į piknikus.
• Slampinėti po parką ir pastebėti grožį.
• Valgyti tai, kas skanu, bet nekenksminga.
• Sakyti komplimentus sau veidrodyje  (o svarstykles padėti po lova ar palikti jas katinui – jis mėgsta ant jų miegoti).
• Perskaityti kelias knygas tų žanrų, kurie anksčiau keldavo nerimą (bent jau pabandyti,  eksperimento dėlei).
• Pasivažinėti dviračiu iki būsenos „prisikvėpavau vėjo, galiu viską“.
• Susipažinti su 2-3 žmonėmis, kurie atrodo keisti/ypatingi, be išankstinių nuostatų pažiūrėti į jų pasaulį, pasidalinti kažkuo savu.
• Nueiti į žygį, į kurį seniai norėjosi, bet buvo baugu.
• Kai liūdna, visada džiuginti save nors truputį, ir tik paskui imtis kitų reikalų.
• Kažkam padėti.
• Priimti pagalbą.
• Sudaryti kasdienių mažų džiaugsmų sąrašą ir vėl pradėti pastebėti, kiek jų daug.
• Nebarti savęs, jei nieko iš šio sąrašo nepavyks.
• Leisti sau ilsėtis ne tik susirgus.
• Atsisakyti susitikimų su žmonėmis, jei tie susitikimai nieko neduoda.
• Sakyti draugams, kad jie šaunūs, talentingi ir gražūs – ne tik per šventes.
• Leisti sau užsidaryti ir pabūti vienam, kai tau to reikia.

Ir visada atminti: jei tu darai viską, ką šiuo momentu gali, tu darai pakankamai. Tu šaunuolis, nors sąraše tai parašyk, nors pirštu ant stiklo. O geriau – kartok tai sau dažniau, gerai? 

Al Snieg

Bonusas