Viena moteris kiekvieną rytą kepdavo du papločius. Vieną šeimos nariams, o kitą, papildomą, atsitiktiniam praeiviui. Antrą paplotį moteris visada dėdavo ant palangės, ir bet kuris pro šalį einantis žmogus galėdavo jį pasiimti.
Kasdien, dėdama paplotį ant palangės, moteris kalbėdavo maldą už savo sūnų, išėjusį iš namų ieškoti geresnės dalios. Daugelį mėnesių motina nieko nežinojo apie savo berniuką ir visada meldė saugaus jo sugrįžimo.
Greitai ji pastebėjo, kad kažkoks kuprius kasdien ateina ir pasiima antrą paplotį. Bet vietoj dėkingumo žodžių jis tik murmėjo:
– Blogis, padarytas jūsų, lieka su jumis, o gėris grįžta jums! – ir tęsė savo kelią.
Taip tęsėsi diena po dienos. Negaudama lauktų padėkos žodžių, moteris jautėsi apgauta.
Ir kartą, būdama ypač sudirgusi, ji nusprendė tai užbaigti.
„Aš atsikratysiu to bjauraus kupriaus!“, pasakė ji sau ir įpylė nuodų į antrą paplotį.
Bet kai ji ruošėsi padėti jį ant palangės, moters rankos sudrebėjo. „Ką gi aš darau?“ – pagalvojo ji. Ir nedelsdama metė užnuodytą paplotį į ugnį, pagamino kitą ir padėjo ant palangės.
Kuprius, kaip paprastai, paėmė paplotį, sumurmėjęs tuos pačius žodžius:
– Blogis, kurį jūs darote, lieka su jumis, o gėris grįžta jums! – ir tęsė savo kelią, neįtardamas apie moters viduje šėlstančias emocijas.
Tą patį vakarą kažkas pabeldė į duris. Kai moteris jas atidarė, pamatė savo sūnų, stovintį tarpduryje. Jis atrodė siaubingai: alkanas, sulysęs, silpnas, suplyšusiais drabužiais.
– Mama, tai tiesiog stebuklas, kad aš čia! Aš buvau vos per mylią nuo namų, bet buvau toks alkanas, kad apalpau. Aš turbūt būčiau miręs, bet būtent tada kažkoks senas kuprius ėjo pro šalį ir buvo toks geras man, kad atidavė visą paplotį. Ir pasakė, kad tai vienintelis jo valgis per visą dieną, bet jis mato, kad man jo reikia labiau.
Kai motina išgirdo šiuos žodžius, jos veidas išblyško, ir ji atsirėmė į duris, kad nenugriūtų. Ji prisiminė užnuodytą rytinį paplotį. Juk jei ji nebūtų jo sudeginusi, būtų žuvęs jos vienintelis sūnus!
Štai tada moteris suprato šių žodžių prasmę:
„Blogis, padarytas jūsų, lieka su jumis, o gėris grįžta jums!
Moralas:
Siekite daryti gera visada, net jei to dabar niekas nevertina…
