Odeta ir Osvaldas jau 10 metų bandė susilaukti vaikų. Atrodė, jie turi viską – gerą darbą, didelį atlyginimą, nuosavą namą, draugus ir nuostabius giminaičius. Tačiau būti visiškai laimingiems jiems vis tiek nepavyko.
Odeta labai norėjo turėti vaiką, tačiau net gydymas nedavė jokių rezultatų. Giminaičiai patarė įsivaikinti, bet Odeta atsisakinėjo. Bijojo, kad negalės pamilti to vaiko.
Laikas ėjo, Odeta atiduodavo visą savo energiją darbui ir stengėsi negalvoti apie vaikus.
Naujųjų išvakarės. Odeta buvo virtuvėje, gamino pietus, kai Osvaldas išėjo į parduotuvę. Tačiau grįžo ne vienas, o su kažkokiu naujagimiu mažyliu.
Pasirodo, pakeliui namo jis pastebėjo vežimėlį prie laiptinės. Šalia nieko nebuvo. Štai ir priėjo pažiūrėti, kaip ten mažylis. Nerado nei laiškų, nei raštelių. Nusprendė pasiimti vaiką su savimi namo.
Odeta žiūrėjo į vaiką ir negalėjo suprasti, kaip tai išvis įmanoma. Koks beširdis žmogus gali palikti šitą stebuklą gatvėje?
Sutuoktiniai buvo sutrikę, nežinojo, ką daryti. Po kelių minučių atvažiavo jų tėvai. Jie buvo nustebę, kai ant Odetos rankų pamatė saldžiai miegantį mažylį. Sužinoję kas nutiko, tėvai patarė paskambinti į policiją. Odeta pažiūrėjo į Osvaldą. Atrodo, jis galvojo apie tą patį, ką ir ji.
Jie nusprendė pasilikti vaiką. Apiformino visus būtinus dokumentus, ir po kurio laiko Arminas (taip jie pavadino mažylį) tapo jų sūnumi Laimingi tėvai įrengė vaikų kambarį, nupirko visus vaikui reikalingus daiktus. Arminas augo sveikas ir linksmas vaikas. Odeta pamilo jį visa širdimi. Net neprisimindavo, kad jis įvaikintas.
Po metų šeimoje atsirado nuostabi mergaitė Neringa, kurios tėvai žuvo autokatastrofoje.
Dabar jų šeima pilnavertė ir laiminga! Odeta ir Osvaldas daugiau neįsivaizduoja savo gyvenimo be savo šaunių vaikučių!
