Priešnaujametinė istorija…
Visi ruošiasi šventei, bėgioja, o aš niekur neskubu. Nes taip jau nutiko, kad šiais metais Naujus metus sutikau viena. Su vaikinu susipykome lygioje vietoje. Todėl niekas nenorėjo žengti pirmojo žingsnio, kad susitaikytume.
Aš apskritai neturėjau noro šventinei atmosferai kurti, tačiau porą dienų paliūdėjusi supratau, kad Naujus metus švęsti turi visi!
Likus vos porai valandų, aš nubėgau į parduotuvę, kuri, mano laimei, dar veikė.
Buvau panaši į vištelę, kuri bėgiojo nuo vienos lentynos prie kitos ir vis galvojo, ko dar trūksta. Skubėdama renku produktus ir galvoju mintyse, ką gaminsiu. „O salotos su majonezu ar grietine?“ Ir staiga mano mintis nutraukė iš nugaros pasigirdęs balsas:
– Anūkėle, ar padėsi pasverti mandarinus?
Žemutė senučiukė savo trumpomis rankomis ištiesė maišelį su trimis mandarinais. Aš pasvėriau senelės pirkinį ir norėjau jai atiduoti maišelį.
– Anūkėle, o kiek išėjo, ar daug?
Aš žiūriu į maišelį ir pasakau sumą.
– Ne, ištrauk du mandarinus, palik vieną…
Aš taip nustebau. Juk Nauji metai, kam tiek mažai mandarinų pirkti? Senelė pasiskundė, kad visi ją paliko ir dabar nėra kam dengti prabangaus stalo. Be to, ir pinigų neturinti.
Įsivaizduojate, kaip nuliūdau? Ji negalėjo sau leisti nusipirkti 3 mandarinus Naujiems metams…
Iškart nusprendžiau, kad nupirksiu jai visko, ko reikės, ir per šventes būsiu jos Senelis šaltis. Nupirkau visko, ką ėmiau sau, net dar daugiau. Tegul tai būna jai dovana, juk negaila!
Prieiname prie kasos, matau, pažįstamas veidas. Pasirodo, mano klasiokė dirba šioje parduotuvėje. O aš čia niekada neužsukdavau, tik šiandien pirmą kartą, kai skubiai reikėjo šventei paruošti stalą.
Ji taip pat nustebo mane pamačiusi. O dar ir su senučiuke:
– Ką su ja veiki? Ji visus kvailina! Netikėk jos pasakojimais. Ji dažnai čia būna, kvailina žmones, naudojasi gailesčiu ir prašo nupirkti jai produktų. O po 2 val. ji grįžta atgal, grąžina čekius ir prašo grąžinti pinigus.
Aš sustingau tai išgirdusi. Iš pradžių pagalvojau, kad tai prasimanymas, bet kai senelė paspruko nuo manęs ir pasislėpė minioje, supratau, kad sena pažįstama kalba tiesą.
Pasirodo, kad esu ne pirmoji, prie kurios ji priėjo su trimis mandarinais! Ypač šiandien, kai šventės ant nosies, ji naudojosi proga ir tikėjosi naivių žmonių geraširdiškumo…
Nuėjau namo ir paskambinau vaikinui. Jis laukė mano skambučio.
Naujuosius metus sutikome kartu ir niekada daugiau nebeišsiskyrėme!
