Man 30 metų ir aš esu mažos mergytės tėtis!
Kaip viskas įvyko? Tuoj papasakosiu.
Apie tai, kad aš tėtis, aš net nenutuokiau. O juk visą savo gyvenimą aš buvau paprastas vaikinas, nemokėjęs žiūrėti rimtai į gyvenimą. Aš net nesiruošiau surimtėti tokiam jaunam amžiuje.
Dirbau, turėjau savo nuosavą butą, dažnai eidavau į barus su draugais, susipažindavau su merginomis. Jos nebuvo nusiteikusios prieš trumpalaikius santykius. Aš leidau savo laiką taip, kaip aš norėjau. Man buvo malonu žinoti, kad aš dar turiu laiko, kad tapčiau vyru ir tėvu.
Bet Dievas turėjo savų planų mano atžvilgiu.
Tą dieną, kaip ir visomis darbo dienomis, išėjau iš namų 8:30. Priešais namą stovėjo vaikiškas vežimėlis.
Aš pamaniau, kad kažkas juokauja, kad paskatintų mane suaugti. Bet, pažvelgęs atidžiau, apmiriau iš nuostabos – vežimėlyje gulėjo kūdikis. Ant apklotėlio gulėjo raštelis:“Saša, čia tavo dukra. Jos vardas Eva. Rūpinkis ja!“
Aš buvau šokiruotas. Pasiėmiau vaiką namo ir paskambinau mamai. Papasakojau apie mažylę, paskui paskambinau į darbą ir įspėjau, kad nepasirodysiu šiandien.
Dabar į mane žiūrėjo tas rėkiantis padarėlis. Aš neturėjau supratimo, kaip reikia laikyti vaiką ir ką su juo toliau daryti. Pagaliau atėjo mama su vystyklais ir čiulptukais. Ji ėmė raminti kūdikį. Mama pasirodė tikra vaikų burtininkė – po kelių minučių Eva užmigo.
Aš sėdėjau virtuvėje, susiėmęs galvą. Galvojau, ką man dabar daryti. Aš neplanavau taip anksti tapti tėvu. Galvoje sukosi visokios mintys, daugybė scenarijų, daugybė finalų, kad aš vos neišprotėjau. Laimei, mama laiku atėjo į virtuvę.
Ji pradėjo skaityti man ilgą paskaitą apie tai, kaip aš turiu tapti atsakingu ir protingu žmogumi. Ji paaiškino, kad atėjo laikas surimtėti. Aš klausiausi ir supratau, kad ji teisi.
Dabar mes su dukrele likom vieni. Kad visai atsikratyčiau abejonių, aš atlikau tėvystės testą. Pasirodė, kad aš tikrai esu tėtis. Bet kas Evos mama, aš nežinojau, o ta moteris nesirodė.
Prasidėjo sunkus ir labai atsakingas mano gyvenimo laikotarpis. Dukrytė visą laiką klykė, verkė, valgė ir kakojo. Aš labai greit išmokau keisti vystyklus, tikrinti pieno temperatūrą, išrinkti vaikiškus rūbus ir grįžti namo po darbo. Kai aš būdavau darbe, vaiku rūpinosi auklė. O dar kasdien pas mus ateidavo gydytoja.
Tai buvo labai gera ir švelni moteris, kuri tiesiog dievino Eva. Ji man patiko. Keletą kartų ji atėjo į mūsų namus, o paskui aš pakviečiau ją į pasimatymą. Pasirodo,mes sukurti vienas kitam.
Dabar jau du metus gyvename kartu.
Taip, pats baisiausias viengungis vedė ir tapo tėvu!
