Prieš daug daug metų Šėtonas nusprendė pasigirti ir visų akivaizdai išdėstė visus savo darbo įrankius. Jis tvarkingai sudėjo juos stiklinėje virtinoje, pritvirtino lenteles, kad visi žinotų, kas tai yra ir kiek tai kainuoja.
Kas tai buvo per kolekcija!! Čia buvo ir tviskantis Pavydo Durklas, ir Pykčio Kūjis, ir Godumo Spąstai. Su meile lentynėlėse visi Baimės, Puikybės ir Neapykantos įrankiai. Visi instrumentai gulėjo ant gražių pagalvėlių ir kėlė visų Pragaro lankytojų pasigėrėjimą.
Pačioje tolimiausioje lentynoje gulėjo mažas, neišvaizdus ir pakankamai nudėvėtas, iš išvaizdos medinis durkliukas su užrašu „Liūdesys“. Visų nuostabai jo kaina buvo daug didesnė, nei visų kitų įrankių kartu sudėjus.
Į klausimą, kodėl Šėtonas taip labai vertina šį įrankį, jis atsakė:
Tai vienintelis instrumentas mano arsenale, kuriuo aš galiu pasitikėti, jei visi kiti instrumentai yra bejėgiai. – Ir jis švelniai paglostė medinį durklą. – Jei man pavyksta jį įkalti žmogui į galvą, tada jis atveria duris ir visiems kitiems instrumentams…
