Mūsų laiptinėje gyveno močiutė Liuba. Jai buvo 97 metai. Miela, maloni senutė, visada gerai nusiteikusi, besišypsanti, geraširdė.
Iš pradžių močiutė Liuba papuošė palanges mūsų laiptinėje vazonėliais su gėlėmis. Gražu. Sekančią dieną, pačias ryškiausias gėlės, kurios buvo sukrovusios žiedus, pavogė, o šalia metro galima buvo pamatyti, kaip apsukrūs prekeiviai prekiauja tais pačiais močiutės gėlių vazonėliais.
Kaimynai nusprendė laiptinės duryse įtaisyti spyną ir domofoną. O ji ant sienų pakabino įrėmintus didžių žmonių posakius, žadinančius sąžinę ir veikiančius, kaip priesakai. Ir vėl pastatė žydinčias gėles ant palangės. Jauku.
Į laiptinę ėmė lįsti triukšmingi paaugliai. Močiutė Liuba išėjo ir …pasiūlė jiems vandens arba arbatos. Jie ilgai juokėsi. Nuskabė gėles, apvertė aukštyn kojomis rėmelius su citatomis.
Sekančią dieną ji vėl pastatė gėles, sutvarkė rėmelius ir ant palangės padėjo knygų. Klasikos. Atėjo paaugliai. Šūkavo, triukšmavo. Ji išėjo ir…pasiūlė jiems arbatos su savo keptais pyragėliais, skaniais, kvepiančiais. Jaunuoliai nebeįstengė atsisakyti. Ir net su savimi išsinešė knygas ir pažadėjo perskaityti. Gėlių jie nelietė, rėmelių taip pat.
Sekančią dieną ji išnešė plastikinį butelį su vandeniu, kad kiekvienas, kas nuspręs pasirūpinti gėlėmis, gallėtų jas palaistyti. Ir …naujas knygas. Vakare atėjo paaugliai, laistė vienas kitą vandeniu, kvatojo ir kvailiojo. Močiutė vėl išėjo pas juos ir pasiūlė arbatos, pyragėlių, pasiėmė butelį, pripylė vandens ir paprašė jų palieti gėles.
Paaugliai mėmė ateidinėti kasdien, kaimynai piktinosi, kažkas net miliciją iškvietė, bet močiutė pasakė, kad tai jos mokiniai atėjo knygų, išdalino paaugliams knygas, milicininkų akivaizdoje ir palydėjo milicininkus: „Te saugo jus Dievas!“.
Laiptinėje atsirado spintelė su knygomis. O šalia skelbimas: „Prašymas! Jei namuose turite įdomių ir svarbių knygų, jau perskaitytų, pasidalinkite! Būkite geri! O tie, kas paėmė paskaityti, prašom grąžinkite, kai perskaitysite, tiems, kam tai taip pat svarbu sužinoti!“
Spinta prisipildė knygų. Gėlės atsirado ant kiekvieno aukšto palangių. Gražūs rėmeliai su citatomis, taip pat. Vakarais ėmė palikinėti laiptinės duris neužrakintas.
Vakare galima buvo pamatyti laiptinėse paauglių, skaitančių knygas. Močiutė padėjo ant palangės keletą žibintuvėlių, kad jiems būtų patogiau skaityti. Vaikai sėdėjo laiptinėje su įjungtais žibintuvėliais ir laiptinėje pasidarė šviesiau, nei įprastai.
Močiutė mirė. Pirmame mūsų namo aukšte atidarė Klubą vaikams ir paaugliams. Su biblioteka ir gėlėmis ant palangių. Klubo simboliu tapo žibintuvėlis…
