Šiandien siūlau apsilankyti pas anglų dekoratorę Džein Ormsbi Gor (Jane Ormsby Gore), kuri išėjusi į pensiją nusipirko senovinį dvarą prastos būklės ir pavertė jį savo svajonių namais.
Taip, ši istorija – išimtis.
Šios istorijos herojė turėjo ne tik norą, bet ir galimybes (tam tikra profesija + pinigai). Kita vertus, tokiame amžiuje ji galėjo mėgautis ramiu gyvenimu savo bute, prie kurio buvo pratusi daugelį metų, o ne leistis į avantiūrą restauruoti 1840-ųjų metų namą.
Džein istorija, kai ji, būdama per aštuoniasdešimties, nusprendė nusipirkti seną ūkininko namą, sužavėjo daugelį. Netgi radau „The New York Times“ straipsnį apie ją iš 2016 metų.
Pirkimo metu namas buvo baisios būklės. Ankstesni savininkai naudojo tik du kambarius: virtuvę ir miegamąjį, kitos patalpos buvo tuščios daugelį metų.
Įdomus dalykas svetainėje. Matote dryžuotą sofą dešinėje? Ji atiteko šeimininkei paveldėjimo keliu iš senelių, ir ji vežėsi ją iš namų į namus pusę amžiaus.
Dar nustebau sužinojusi, kad ant sienų kabo rašytojos Silvijos Plat (Sylvia Plath) originalūs piešiniai. Ar girdėjote apie ją? Mano lentynoje yra jos knyga „Po stiklo gaubtu“…
Savo naujuose namuose Džein gyvena ne viena – ji turi keletą šunų ir nuomininkų (ji nuomoja kelis kambarius viename iš aukštų). Be to, dalis kambarių rezervuoti vaikams ir anūkams, kurie atvyksta savaitgaliais ir per atostogas.
Šis kambarys – dar viena svetainė, bet prieiga prie jos yra tik šeimininkei. Jai tai – jėgos vieta, Džein mėgsta čia ilsėtis su knyga prie židinio. Gražiausia šio kambario detalė – senovinė spinta, dekoruota paukščių atvaizdais.
Kad ir kur eitumėte, iš karto pastebite interjero sluoksniuotumą. Atrodo, kad senyva šeimininkė čia gyveno visą gyvenimą. Kiekvienas kampelis užpildytas nuostabiais sendaikčių turgaus radiniais, kuriuos Džein rinko dešimtmečius.
Virtuvė išliko beveik originali, buvo atnaujinta tik santechnika, dalis baldų ir indai.
Kai kur atrodo, kad interjeras per daug paprastas ir kaimiškas, bet tai – iliuzija. Pavyzdžiui, instaliacija virš durų – XIX a. graviūra, kurią Džein nusipirko aukcione dar 1980-aisiais.
Vietoje paveikslų – turkiško audinio gabalai. Jie puikiai dera su paprastomis gėlėtomis užuolaidomis.
Ši senovinė spinta kadaise stovėjo parduotuvėje. Džein ją nusipirko aukcione, kaip ir kai kuriuos kitus daiktus.
Taip atrodo pačios šeimininkės miegamasis. Vieniems akis klius už geležinio baldakimo su nusilupusiais dažais, kitiems – už pageltusių lubų. Bet 82 metų Džein šis kambarys yra tobulas: nuo senovinės lovos iki antikvarinių graviūrų.
Kai kurių kambarių lubos viršutiniame aukšte išvagotos įtrūkimais. Namas iš tiesų reikalauja kosmetinio remonto. Tačiau šie bruožai tarsi sąmoningai pabrėžia namo amžių (pastatas pastatytas 1840-aisiais).
Šiame miegamajame yra darbo vieta ir senas, bet vis dar veikiantis židinys.
Svečio miegamasis atrodo kur kas prabangiau nei pačios šeimininkės. Žalvarinė lova, puošnios užuolaidos, baldakimas su raukiniais – įrengdama šį kambarį Džein įkvėpimo sėmėsi iš senovinių Kotsvoldo kotedžų interjerų (ten dažnai matomi tokie miegamieji).
Štai taip atrodo viena iš vonios kambarių. Net liežuvis neapsiverčia pavadinti šios patalpos tualetu. Minkštas kiliminis takelis, veikiantis židinys, jaukus fotelis, didelis langas – tai visavertis poilsio kambarys.
Pabaigai parodysiu, kaip atrodo apylinkės (matote namą, kuriame ką tik virtualiai apsilankėme?).
Nuostabios vietos, dėl kurių buvo verta rizikuoti ir keisti gyvenamąją vietą. Sutinkate?
