Pasaulyje įsivyrauja tendencija, kad moterys gimdo vis vėlesniame amžiuje. Marija buvo labai pasinėrusi į mokslą, pagrinde matematiką.
Kartą ją net išsiuntė į Vokietiją programą į užsienį. Ten ji, būdama studentė, susipažino su Klausu. Po 5 metų ji tapo specialiste. Tačiau šeimyninis gyvenimas niekaip nesiklostė. Todėl ji nusprendė nesiblaškyti asmeniniame gyvenime ir pilnai pašvęsti save mokslui. Kai neliko jos mamos, ji toliau rūpinosi tėvu.
Kartą ją vėl išsiuntė į Vokietiją keistis patirtimi. Ir dėl laimingo atsitiktinumo ji sutiko tą patį Klausą. Nuo tada jie nebesiskyrė.
Tiesa, jis pirmiausia nenusivedė jos į santuokų rūmus. Jis kartu su moterimi nuvyko į planavimo centrą, taip svajojo apie įpėdinį. Tuo metu jiems buvo 57 ir 59 metai.
Taip, tai buvo rizikinga, tačiau gydytojai stebėjo vyresnio amžiaus mamą. Gimė išnešiotas berniukas, 2450 g svorio ir 40 cm ūgio. Dabar nejauni tėvai svajoja apie dukrelę.
Gydytojai konstatuoja faktą, kad moterys pastaruoju metu atidėlioja nėštumą ir motinystę iki paskutinio. Ir dažnai pirmagimiui ryžtasi tik po 40-ies.
