Motinystė – stebuklingiausias periodas kiekvienos moters gyvenime, tačiau mes nežinome, kaip atsidėkos mūsų vaikai už visas mūsų pastangas. Ar jie mumis rūpinsis, ar paliks vienatvėje? Šis klausimas lieka atviras.
Joana Andriškevičienė visą gyvenimą sukosi lyg voverė rate. Ji daug dirbo ir griebėsi bet kokių galimybių, juk viena augino 4 vaikus. Vyras užsimušė su mašina, o daugiau su vyriškiais susidėti Joana nenorėjo.
Vaikai jai visada buvo pirmoje vietoje. Ji dėjo maksimalias pastangas, kad jų gyvenimas būtų orus. Moteris nieko sau nepirkdavo, neidavo į kavines ar kiną – viską atiduodavo vaikams, nors jos atlyginimas buvo geras.
Vyriausioji dukra baigė mediciną, paskui išvyko į Ameriką. Ten sutiko savo likimą – ištekėjo ir susilaukė dviejų vaikų. Ji retai skambina motinai, juk turi daug savų rūpesčių. Joana viską supranta ir džiaugiasi tomis retomis fotografijomis, kurias atsiunčia dukra.
Du sūnūs gyvena Vilniuje. Nors ir netoli nuo motinos, jai laiko jie neturi. Ji dažniau sužino apie juos iš pažįstamų, juk vaikinai skambina kartą per mėnesį, apie vizitus nė kalbos negali būti. Joana džiaugiasi jų pasiekimais ir didžiuojasi jais!
Jaunėlė dukra iš pradžių gyveno su mama. Paskui jos vyrui atiteko butas kitame mieste ir sutuoktiniai persikėlė. Joana dėl to labai liūdėjo, juk įprato reguliariai matyti anūkus. Jauniausioji dukra palaiko ryšį su mama, tačiau atstumas daro savo.
Anksčiau Joana Andriškevičienė lankydavo anūkus, važiuodavo pas vaikus į svečius, bet sveikata nebe ta. Pastaruoju metu moteris beveik prikaustyta prie lovos. Ja rūpinasi kaimynai ir artima draugė. Jai labai skaudu suvokti, kad liko visiškai viena.
Vaikai lyg nesupranta, kad motina jau užleidžia pozicijas. Jauniausioji dukra norėjo pasiimti motiną pas save, tačiau vyras prieš. Neva, pas juos mažai vietos ir jis neplanuoja gyventi po vienu stogu su sene.
Joana džiaugiasi dėl savo atžalų, juk joms viskas susiklostė gyvenime. Ji visiškai nepyksta. Žinoma, ilgesys kankina, tačiau išeities nėra. Jei ne sena draugė, staugtų iš vienatvės.
Taip ir gyvena daugiavaikė mama. Kasdien pabunda su viltimi, kad kažkas iš vaikų atvažiuos į svečius. Kiek dienų jai liko tikėtis, ir ar sulauks ji dukrų ir sūnų – vienas Dievas težino.
