Kaip susiklostė Igorio, kuris nuo 11 metų prižiūrėjo neregę mamą, likimas.
Igoriui paskambino iš ligoninės ir pranešė apie sunkią jo motinos būklę. Jai nustatė baisią diagnozę – gangrena. O praėjus nedaug laiko ji neteko regėjimo.
Nuo 3 metų berniukas yra globojamas tik savo motinos. Vyresnioji sesuo nusprendė padėti šeimai.
Todėl po išrašymo Igoris ir jo mama ryžosi persikraustyti. Kartu jie pragyveno 6 mėnesius ir nusprendė išsikelti. Priežastis buvo kvadratiniai metrai, kadangi vietos vos užteko seseriai, jos vyrui ir vaikui.
Motina su sūnumi nusprendė grįžti į bendrabutį, kuriame jie gyveno daug metų. Vienaaukštis statinys buvo skirtas 4 šeimoms.
Nuosavybė buvo kambarys ir virtuvė. Name nebuvo dujų ir vandentiekio. Net žiemos metu reikėdavo naudotis lauko tualetu.
Igoriui, nepaisant jo amžiaus, teko prisiimti visą motinos ir namų priežiūrą. Nuo 6 ryto jis jau būdavo ant kojų, kapojo malkas, kūreno krosnį, nešė iš šulinio vandenį.
Po to sutvarkydavo mamos basoną ir bėgdavo į mokyklą. Po pamokų reikėdavo paruošti pietus ir vėl imtis darbų.
Taksistai, o taip pat greitosios pagalbos darbuotojai atsisakydavo atvykti pagal iškvietimą, kadangi prie bendrabučio nebuvo gero privažiavimo. Todėl moksleivis vežiodavo Svetlaną į ligoninę rogėmis.
Po to sutvarkydavo mamos basoną ir bėgdavo į mokyklą. Po pamokų reikėdavo paruošti pietus ir vėl imtis darbų. Taksistai, o taip pat greitosios pagalbos darbuotojai atsisakydavo atvykti pagal iškvietimą, kadangi prie bendrabučio nebuvo gero privažiavimo. Todėl moksleivis vežiodavo Svetlaną į ligoninę rogėmis.
Igorio mama, nepaisydama savo aklumo, stengėsi padėti, kuo galėjo. Kai jis būdavo mokykloje, apčiuopomis ji susirasdavo daržoves, plaudavo ir lupdavo jas pietums.
Ji suprato, kad jam nelengva, tačiau šioje situacijoje buvo bejėgė. Žiemos metu jis kasdavo sniegą kieme, kapodavo ledą prie įėjimo.
Igoris padeda mamai nuo 4 klasės. Jis tiesiogine prasme prisiima atsakomybę už suaugusio žmogaus gyvenimą.
Valstybė siūlo geriausią sprendimą – išardyti šeimą. Juk labai dažnai vaikus siunčia į vaikų namus, o jų tėvus nukreipia į neįgaliųjų įstaigas.
Geri žmonės padėjo Svetlanai gauti kojų protezus, o taip pat neįgaliojo vežimėlį. Dėl krūvio paauglys sunkiai baigė 9 klases. Nuo vaikystės Igoris svajojo tapti felčeriu. Tačiau negalėjo gauti tinkamo išsilavinimo.
Iki 18 metų berniukas gaudavo maitintojo netekimo išmokas. Šiuo metu dirba.
Šeima toliau gyvena iš kuklių Svetlanos išmokų ir nedidelio jos sūnaus uždarbio.
